“Šalnų banga 2024 m. Lietuvoje paveikė daugiau nei 30% žieminių rapsų pasėlių, sukeldama didelius nuostolius.”

---

Kas yra šalnų žala pasėliams?

Kai kalbame apie šalnų žalą pasėliams, omenyje turime ne tik tiesioginį šalčio poveikį augalams, tačiau ir ilgalaikes jo pasekmes derliui bei ūkių ekonomikai. Šalnos – tai reiškiniai, kai oro temperatūra virš žemės paviršiaus ar pačiame dirvos paviršiuje nukrinta žemiau 0°C, o tai gali sukelti negrįžtamą žalą įvairiems augalams.

• Pažeidžiami augalų audiniai ir ląstelės (šalnų poveikis augalams priklauso nuo jų išsivystymo stadijos).
• Silpnesni augalai ypač pažeidžiami, o kai kurie gali visiškai žūti (pavyzdžiui, žieminiai rapsai, vasariniai augalai).
• Žala priklauso ir nuo dirvožemių, mikroklimato situacijos, laukų reljefo (pamiškėse šalnos pasireiškia silpniau).
• Lietuvoje stiprios šalnų bangos dažniausiai kyla vėlyvą pavasarį – kaip 2024 metais – lemiančios didelius nuostolius.

Šalnos agronomijoje reiškia:

• Augalo vegetacijos sulėtėjimą ar visišką sustojimą.
• Žiedų, lapų, stiebų pažeidimus, kuriuos galima vizualiai pastebėti.
• Derliaus sumažėjimą ar visišką praradimą.

Šalnų banga Lietuvoje 2024: Faktai ir poveikis žemės ūkiui

2024 metų pavasaris Lietuvos augintojams buvo vienas sudėtingiausių pastaraisiais dešimtmečiais. Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje visą šalį apėmė stipri šalnų banga, kurią palaikė ilgai trunkantys neigiamos temperatūros periodai:

• Oro temperatūra dirvos paviršiuje kai kur nukrito iki -10°C, ore užfiksuota iki -6°C ir žemiau.
• Šalnos neaplenkė nei vieno Lietuvos regiono, tačiau poveikis visur buvo skirtingas.
• Žieminiams rapsams padaryta didžiausia žala, ypač žemumose ir durpžemiuose.
• Per pirmąsias savaites draudikai gavo virš 600 pranešimų apie nukentėjusius pasėlius.
• Bendra apdraustų pasėlių draudimo vertė pagal VH Lietuva duomenis jau siekia 46 mln. eurų.

Nors didžiausi nuostoliai užfiksuoti Pietų ir Vidurio Lietuvoje, šalnų žala aktuali visai šaliai:

• Daugiausiai nukentėjo žieminiai rapsai – apytiksliai 25 tūkst. ha plotas.
• Apie 28 tūkst. ha – bendra ataskaitose paminėta paveiktų augalų teritorija.
• „Šalnų žala pasėliams“ tapo aktualiausias žemės ūkio sektoriaus klausimas šį sezoną.

Reikia pažymėti: Šių šalnų laikotarpis sutapo su lemiamomis augalų vystymosi fazėmis – žydėjimu ir ankštarų formavimu, todėl padariniai gali išryškėti tik vėliau. Ūkininkai ir draudikai teigia, kad galutinis „šalnų poveikis augalams“ bus aiškus tik per derliaus nuėmimą.

Šalnų poveikis augalams: žieminiai rapsai Lietuvoje

Šalčiai sunkiausiai smogė augintojams, pasirinkusiems žieminius rapsus. Tai vieni jautriausių šalnoms lauko augalų, ypač jei šalčiai užklumpa augalus vėlesnėse vystymosi stadijose:

• Dalis rapsų buvo visiškai sunaikinti – ūkininkai nutarė perarti laukus ir sėti vasarinius augalus.
• Pavienės šalnų bangos dažniausiai pakenkia žemose vietose, durpžemiuose, kur šaltis užsilaiko ilgiausiai (mikroklimato įtaka).
• Didžiajai daliai apdraustų rapsų konstatuotas dalinis pažeidimas (pažeisti ūgliai, sulėtėjęs vystymasis, sumažėjusi derlingumo prognozė).
• Tokia „šalnų žala pasėliams“ pasireiškia uždelstu efektu – tikslius nuostolius galima įvertinti tik brandinimo metu, kai formuojasi ankštaros ir matosi sutrikęs jų vystymasis.

Taip pat stebima:

• Ne visi rapsai vienodai paveikti – stiprus augalas gali dalinai atsikurti, „išauginti“ naujų šakų, jei po šalnų užtenka šilumos ir drėgmės.
• Žieminių kviečių ir kai kurių kitų lauko augalų nuostoliai kur kas mažesni (jų vystymasis – lėtesnis, šalnoms atsparesnis).
• Nedraudžiami sodo, daržo augalai, kurių šalnų žala neįtraukiama į bendras suvestines.

Žemės ūkio nuostoliai dėl šalčių: regioniniai skirtumai ir draudimo situacija

Šalnų žala pasėliams šiame kontekste ypač akivaizdi, kai skirtingi Lietuvos regionai patiria nevienodą poveikį. Išanalizuokime nuostolius ir draudimo aktualijas:

• Pietų ir Vidurio Lietuva – dažniausiai fiksuotos aukščiausios šalnų žalos ribos, gavę daugiausiai pranešimų iš augintojų.
• Dėl mikroklimato, reljefo ir dirvožemio savybių, kai kur šalnos buvo silpnesnės (pamiškės, pavėsingos vietos).
• Viena didžiausių problemų – apie ketvirtadalis nukentėjusių laukų buvo neapdrausti (savidraudos fondo apžvalga).
• Draudikai kol kas galėjo atlikti išmokas tik visiškai sunaikintiems laukams, o didesnės žalos mastai paaiškės vėliau.

“Ūkininkų nuostoliai dėl šalnų žalos šiemet viršijo 10 mln. eurų, išryškindami pasėlių draudimo svarbą.”

Šalnų bangos poveikis žieminiams rapsams: nuostolių apžvalga pagal regionus

Šalnų žala pasėliams: pasekmės ūkiams ir draudimo aktualijos

Daugelis Lietuvos augintojų susidūrė su precedento neturinčiais finansiniais iššūkiais, kuriuos sukėlė rapsų nuostoliai dėl šalnų. Tokia žala reiškia ne tik tiesioginius derliaus praradimus, bet ir ilgalaikes pasekmes ūkių veiklai:

• Ūkininkų patirti nuostoliai siekia milijonines sumas (vien per kelias savaites – virš 10 mln. eurų).
• Draudimo bendrovės dar atlieka nuostolių vertinimus, ypač laukams, kuriuose dalis augalų išsilaikė (galutinė vertė priklausys nuo derliaus mažėjimo).
• Masinių atsėjimų nėra – dažniausiai paliekami dalinai arba pavėluotai atsigaunantys augalai.
• Pasėlių draudimo svarba išryškėjo – ypač aktualu, kai šalnų žala pasėliams gali būti nenuspėjama ir labai netolygi.
• Nukentėję pasėliai šalnų metu parodo, kad ne visi ūkiai dar turi veiksmingą apsaugos mechanizmą nuo gamtos rizikų.
• Pilno finansinio atkūrimo ūkiuose prognozės priklauso ne tik nuo draudimo, bet ir nuo valstybės intervencijos bei paramos priemonių.

Augalų apsauga nuo šalnų: strategijos ir technologijos

Reaguojant į klimato pokyčius ir vis dažniau pasitaikančias šalnų bangas Lietuvoje, auga poreikis papildomoms, išmaniosioms augalų apsaugos nuo šalnų priemonėms. Štai kelios esminės strategijos:

Prevencinės priemonės:

• Atsparių veislių pasirinkimas – parenkant šalčiams atsparesnius augalų hibridus (ypač žieminiams rapsams ir kviečiams).
• Mikroklimato valdymas – atliekant vėdinimą šiltnamiuose, naudojant dūmus ar šiluminius šaltinius laukuose.
• Dirvos dangos ir laistymo sistemų pritaikymas – vandens purškimas prieš šalnas gali padėti nepraleisti šilumos.
• Išankstinė sėja bei pasėlių diversifikavimas, kad dalis pasėlių būtų mažiau jautrūs šalnoms.

Skaitmeninės ir palydovinės technologijos:

• Nuotolinis stebėjimas – satelitiniai žemės Farmonaut sprendimai leidžia realiu metu stebėti pasėlių būklę, identifikuoti pirmuosius šalnų žalos požymius, optimizuoti laistymą ir trąšų naudojimą.
• Dirbtinio intelekto konsultacijos – personalizuotas patarimų generavimas („Jeevn AI Advisory System“), remiantis palydoviniais duomenimis, padeda greičiau reaguoti į galimus pavojus.
• Draudimo skaitmenizavimas – naudojant Farmonaut pasėlių draudimo nuo šalnų sprendimą galima operatyviai stebėti laukus, gauti objektyvią informaciją draudimo vertinimui.

Kaip padeda „Farmonaut“: inovaciškas požiūris į pasėlių priežiūrą

Šiuolaikinės šalnų žalos pasėliams prevencijos ir atkūrimo priemonės neišvengiamai apima išmanius, duomenimis grįstus sprendimus. Farmonaut siūlo platesnį požiūrį, leidžiantį stebėti rizikas ir sumažinti žemės ūkio nuostolius dėl šalčių, pasitelkiant pasaulinius technologinius pasiekimus:

• Satellitinė pasėlių stebėsena: Gauti NDVI, dirvos drėgmės, augalų sveikatos rodiklius kas kelias dienas, identifikuoti rizikos zonas ir spręsti klausimus vasarinių augalų po šalnų atkūrimo metu.
• AI konsultacijos: Jeevn AI Advisory System realiu laiku teikia personalizuotus patarimus apie tręšimą, laistymą, tausojančią ūkio praktiką.
• Blokų grandinės sprendimai: Produkto kelio sekimas nuo lauko iki kliento blockchain traceability dėka – itin naudinga žieminių rapsų eksporto srityje, užtikrinant skaidrumą po šalnų žalos.
• Resursų ir flotilės valdymas: Efektyvi įmonės technikos eksploatacija, sumažinant žmogiškųjų ir finansinių išteklių švaistymą – Fleet Management modulis – ypač aktualus regionams su daug paveiktų laukų.
• Anglies pėdsako stebėjimas: Svarbu, siekiant klimato kaitos mažinimo, „Farmonaut“ carbon footprinting modulis padeda realiu laiku sekti išmetimus ir prisitaikyti prie tvarios politikos.

Naudojimo atvejai ir pagrindiniai „Farmonaut“ produktai

Farmonaut platforma orientuota tiek į pavienius ūkininkus, tiek į stambius žemės ūkio subjektus (kooperatyvus, žemės ūkio verslus ir institucijas), siūlydama šias pagrindines funkcijas:

• Tikslus pasėlių stebėjimas remiantis palydoviniais duomenimis, efektyvus šalnų poveikio augalams vertinimas.
• Santykinai pigesnis sprendimas ekspresinei pasėlių priežiūrai lyginant su tradiciniais „hardware“ principais grindžiamais precizinių ūkių įrankiais.
• Mobili ir web platforma (iOS, Android, web, API jungtys): paprasta naudoti klientams bet kuriame regione.
• Greitesnis žalos įvertinimas ir apdraustų pasėlių vertinimas: palydoviniai vaizdai naudojami tiek savidraudos fonduose, tiek finansinėse institucijose (draudimo ir paskolų atveju).
• Platus integravimo galimybių spektras: API duomenys įmonėms, institucijoms, agrotech developer’iams.
  
  Išbandykite API arba peržiūrėkite developer dokumentaciją.
• Didelio masto ūkio valdymas: Patikima large scale farm management sistema stambiems regioninėms ar tarptautinėms žemės ūkio bendrovėms.
• Pasėlių atstatymas po šalnų: Vertinga informacija apie lauktus pokyčius pasirinkus specializuotas konsultacijas per „Farmonaut“ aplikacijas.

Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)

• Kas lemia šalnų žalą pasėliams?
  
  Šalnų žala priklauso nuo augalo rūšies, vystymosi fazės, dirvožemio, vietovės mikroklimato ir šalčių trukmės bei intensyvumo.
• Kuriems pasėliams didžiausia rizika Lietuvoje?
  
  Labiausiai nukenčia žieminiai rapsai (ypač žemumose, durpžemiuose), vidutiniškai – žieminiai kviečiai, o šalnoms mažiausiai jautrūs vasariniai augalai.
• Kaip įvertinamas šalnų poveikis augalams?
  
  Vertinama vizualiai laukų apžiūros metu, o šiuolaikinės platformos, tokios kaip Farmonaut, leidžia rasti šalnų poveikio židinius, stebint augalų sveikatos (NDVI) ir dirvos drėgmės rodiklius.
• Kam aktualus pasėlių draudimas nuo šalnų?
  
  Absoliučiai visiems ūkiams – net ir mažiausiems, nes šalnos gali užklupti netikėtai ir sukelti didelių nuostolių nepriklausomai nuo patirties ir ūkio modernizacijos lygio.
• Kaip „Farmonaut“ gali padėti po šalnų bangos?
  
  Padeda greitai įvertinti žalos mastą, gauti personalizuotą patarimą pasėlių atstatymui, optimizuoti laistymą bei tręšimą, dokumentuoti informaciją draudimui ir priimti ilgalaikes strategiškai naudingas ūkio valdymo sprendimus.
• Kur rasti daugiau informacijos apie Farmonaut paslaugas ir platformą?
  
  Daugiau informacijos, programėlę ar tikslius API sprendimus rasite adresu Farmonaut programėlė, o developer doc – čia.

Išvados

Šalnų žala pasėliams 2024-ais metais išryškino Lietuvos žemės ūkio sektoriaus pažeidžiamumą klimatui, tačiau kartu paskatino inovacijų sklaidą ir sąmoningesnį ūkių valdymą. Nuoseklus pasėlių draudimas nuo šalnų, palydovinės stebėsenos ir AI konsultacijų diegimas verta tapti standartu. Tik informuoti, adaptyvūs ir inovatyvūs ūkiai sumažina rapsų nuostolius dėl šalnų bei palaiko sektoriaus konkurencingumą.

Raginame visus Lietuvos žemdirbius rinktis pažangius stebėsenos sprendimus, daugiau sužinoti apie anglies pėdsako mažinimą, ir užkirsti kelią netikėtiems nukentėjusių pasėlių šalnų metu nuostoliams.

Išbandykite Farmonaut žemės ūkio skaitmeninę platformą – prisijunkite ir sužinokite daugiau!